Iš Šilalės rajono kilęs ir dviračių sporto pasaulyje Lietuvos vardą garsinantis Ramūnas Navardauskas įkvėpia ir savo gimtojo krašto jaunuosius sportininkus. Vienas jų – šešiolikmetis Aivaras Mikutis. Mažakalbis žemaitis dar kuklinasi paklaustas apie savo pasiekimus, bet jau turi laimėjimų ir tarptautinėse plento dviračių varžybose. A. Mikučio sąskaitoje - laimėtos asmeninės lenktynes Lietuvoje, daugiadienės savo amžiaus varžybos Slovakijoje, Latvijoje.

Vaikinas pradėjo sportuoti nuo futbolo, taip pat mėgsta tinklinį, plaukimą ir krosą, tačiau nenuostabu, kad Kvėdarnoje, iš kur kilęs R. Navardauskas ir dirba pirmasis jo treneris Kęstutis Česaitis, A. Mikutį labiausiai įtraukė dviračių sportas.

„Dviračius pasirinkau, nes gali daug praleisti laiko gamtoje. Daug keliauju po pasaulį. Sutinku daug naujų žmonių“, - sporto privalumus vardijo Aivaras ir tuo pačiu pripažino, kad R. Navardausko pasiekimai jį įkvėpia.

Per sezoną jam tenka numinti apie 12 tūkstančių kilometrų. Į treniruotes Aivaras eina 6 kartus per savaitę, po 2-3 valandas per dieną. Žiemą dviratininkai dažniausiai mina ant staklių, užsiima kitais sportais – važiuoja į baseiną, bėgioja krosą, pažaidžia futbolą. Žinoma, vaikinas nepamiršta ir mokslų.

„Po sporto lengviau mokytis, būni labiau susikaupęs. Mokytis sekasi neblogai, bet galėtų būti geriau. Manau, kad išsilavinimas būtinas. Labiausiai patinka matematika ir kūno kultūra. Ten pasitreniruoju papildomai, - sakė A. Mikutis. - Ar nebūna, kad pritrūksta motyvacijos? Man taip nebūna, visada noriu ir norėsiu minti dviratį.“

Laisvalaikiu jis pabendrauja su draugais, skaito knygas, mėgsta panaršyti socialiniuose tinkluose. Mėgstamiausias dviratininko filmas, žinoma, apie šį sportą – užsienyje pripažintas režisieriaus Arūno Matelio kūrinys „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ apie prestižinių „Giro d’Italia“ lenktynių komandos juodadarbių sportininkų kasdienybę.

A. Mikutis dar tik po truputį mokosi dviračių sporto ypatumų, bando įsiklausyti į trenerio patarimus. „Reikia būti gudriam, išnaudoti savo stipriąsias puses, jeigu tau sekasi labiau minti į kalnus, važiuojant į juos turi visada minti priekyje, o jeigu blogai sekasi kitur - turi būti labiau gale, - kalbėjo sportininkas, - Jei persidirbi - neturi šansų laimėti, kad ir koks būsi stiprus. Jeigu esi gudrus, sėdi ant ratų, turi daug šansų laimėti.“

Pamokų tenka gauti ir tarptautinėse varžybose. „Važiavau varžybose Belgijoje. Buvome dviesę atitrūkę, bet į finišą prasileidau, - pasakojo vaikinas. Bet nesėkmės grūdina, nes noriu būti geriausias. Labiausiai įstrigo pergalė, kai į 700 metrų kalną antrai vietai atvežiau 20 sekundžių. Mūsų sporte tai daug.“

Dviračių sportininkams kartais tenka lėkti ir dideliu greičiu, bet tai Aivaro negąsdina. „Man važiuoti ant 100 kilometrų per valandą nėra baisu. Skaudu būtų nukristi, bet nukristi važiuojant dideliu greičiu nėra tekę. Apskritai jų pasitaiko dažniausiai ant posūkio. Būna, kad sprogsta padanga, jei pataikai ant akmens.“

Vaikino artimiausi tikslai – laimėti Lietuvos čempionatą, dalyvauti Europos, pasaulio pirmenybėse. Svajonėse – triumfas pasaulio čempionate ir olimpinėse žaidynėse.