Fizinio ugdymo pamokos mokykloje – neatsiejamos nuo žaidimų, komandos, fizinio kontakto ir sporto salės. Tai laikas, kai telefonai, kompiuteriai nepasiekiami ir visiškai nereikalingi. Taip buvo anksčiau. Prasidėjus karantinui fizinis ugdymas iš stadiono persikėlė į kompiuterio ekraną.

Kovo pabaigoje paskelbus nuotolinio mokymo startą į internetinę erdvę kartu su kitomis buvo perkeltos ir fizinio ugdymo pamokos. Šios srities pedagogams teko bene stipriausiai pasukti galvą ir į kompiuterio ekraną bei moksleivių namus perkelti tai, kas anksčiau vykdavo salėse ir aikštynuose.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė patikina, kad tiek ruošiantis nuotoliniam mokymui, tiek darbui įsibėgėjus su pedagogais buvo nuolat konsultuojamasi, o procesas vyko sklandžiai.

„Manau, karantinas parodė, kad ateina laikas, kai informacinės technologijos taps ne fizinio aktyvumo priešu, bet priemone. Šiuolaikinės technologijos šiuo atveju suveikė sporto naudai: tapo akivaizdu, kad nebūtina turėti daug erdvės, įmantrių treniruoklių ar išskirtinę aprangą tam, kad pajudėtum bent pusvalandį. Juk fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų veiklą, gerėja nuotaika“, – sako K.Tiesnesytė.

Moko sveikos gyvensenos

Pedagogai buvo priversti perorganizuoti ne tik fizinio ugdymo pamokos formą, bet ir turinį. Paprastai didelę mokymo proceso dalį sudaro komandinės sporto šakos, tačiau persikėlus į internetinę erdvę pamokos pagrindu tapo asmeninių fizinių savybių stiprinimas ir teorijos mokymas.

„Moksleiviai buvo mokomi įvairių kompleksinių pratimų, sveikos mitybos, svorio reguliavimo, su vyresniais buvo kalbama apie streso kontrolę. Kiek žinau, nemažai pedagogų buvo linkę vesti teorines pamokas apie sporto šakas,
sveiką gyvenseną, olimpinį judėjimą.

Žinoma, taip galima mokytis ir tam tikrų krepšinio, tinklinio, kitų komandinių sporto šakų elementų, bet tikrai ne taktikos ar veiksmų“, – sako Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė Laima Trinkūnienė.
Vienas iš penkių geriausių praėjusių metų Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų, Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos pedagogas Rolandas Meškauskas atsižvelgdamas į rekomendacijas tiesiogines pamokas derina su savarankišku darbu.

Ketvirtų–dešimtų klasių moksleivius fizinio ugdymo mokantis specialistas vieną pamoką per savaitę veda tiesiogiai. Jos metu moksleiviai atlieka įvairias raumenų grupes stiprinančius, tempimo, pilateso pratimus, o pedagogas stebi atlikimo techniką, vertina ir atkreipia dėmesį į klaidas.

Antroji pamoka atliekama savarankiškai: moksleiviai važiuoja dviračiu, eina pasivaikščioti, šoka, bėgioja ar žaidžia su kamuoliu. Per savaitę privaloma atlikti dvi savarankiško darbo užduotis. Kaip įrodymą moksleiviai pedagogui atsiunčia nuotraukų ar vaizdo įrašų.

Pamokos neprilygs įprastoms

Tiesa, ne visi mokytojai turi galimybę stebėti užduotis atliekančius moksleivius. Kai kurios ugdymo įstaigos paliko galimybę pačioms šeimoms apsispręsti dėl vaizdo kameros naudojimo pamokų metu. Taip pat ne visi tėvai sutiko su mokytojais dalytis vaikų vaizdo įrašais ir nuotraukomis.

„Fizinio ugdymo pamokose vaizdo kamera – labai svarbu. Jei mokytojas pratimus tik parodo, bet negali matyti, kaip mokiniai juos atlieka, – naudos mažai. Turiu pasakyti, kad mums dar trūksta bendruomeniškumo ir supratimo, kad mokyklą sudaro ne tik mokytojai ir vaikai, bet ir tėvai. Būtent tėvai turėtų palaikyti mokytojus, paskatinti vaikus ir padėti atlikti užduotis.

Jei nebus bendradarbiavimo, nebus ir rezultatų. Manau, jei tėvai su vaikais kalbėtų ir paaiškintų, kad fizinio ugdymo pamoka tokia pat svarbi kaip ir kitos, vaikų fizinis aktyvumas būtų didesnis. Žinoma, aš galiu duoti daugiau teorinių užduočių, bet noriu, kad vaikai judėtų. Juk per kitas pamokas jie ištisai sėdi“, – sako Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos pedagogė Ilona Malakauskienė.

Pedagogė ir karantino sąlygomis stengiasi, kad pamokos vaikams būtų įdomios: ieško kuo įvairesnių pratimų internete, o patirtimi dalijasi su kolegomis iš viso Klaipėdos regiono. Tačiau pripažįsta, kad nuotolinės pamokos niekada nepranoks įprastų.

Per fizinio ugdymo pamokas paprastai lavinami ir socialiniai įgūdžiai: bendravimas, komandinis darbas, taip pat olimpinės vertybės – pagarba, draugystė, tobulėjimas.

„Kai vaikų paklausiau, ar norėtų, kad pamokos visada taip vyktų, visi vienu balsu atsakė, kad tikrai ne. Vaikai pasiilgo bendraklasių ir to ryšio, kuris būna pamokos metu. Įsivaizduokite, kai pasakiau, kad tie, kurie man dar nėra atsiskaitę, turės ateiti į mokykla, išgirdau klausimą: o tie, kurie atsiskaitė, – irgi galės ateiti?“ – juokiasi su penktų–aštuntų klasių moksleiviais dirbanti I.Malakauskienė.

Įsitraukė anksčiau nesportavę

Pedagogai sutaria, kad nuotolinėse fizinio ugdymo pamokose daug aktyvesni žemesnių klasių moksleiviai.

„Penktokai visada laukia, spirga. Mažesnieji į pamokas pasikviečia brolių, sesių, pasiima kačiukų ar šuniukų. Negaliu sakyti, kad vyresni nesportuoja, būna, jie ir savo užduočių pasiūlo paįvairinimui.

Privalome atsižvelgti ir į vaikų sąlygas namuose. Jeigu sportuojama daugiabutyje, stengiuosi neduoti pratimų, kad reikėtų šokinėti ar kamuolį mušinėti į sieną. Be to, kamuolį ne visi vaikai turi, todėl tenka užsiimti gamyba: iš popieriaus, siūlų. Ir obuolius panaudojam.

Visada sakau, kad kiekvienas sportuoja sau. Ką dabar uždirbsime, tą turėsime ateityje. Jei iš to nauda būtų man, sakau, jūs dar daugiau sportuotumėte“, – juokiasi „Versmės“ progimnazijos mokytoja.

„Mano pamokose aktyvumo nestigo. Iš klasės kartais neprisijungdavo tik keli vaikai. Moksleiviai visada noriai sportuoja. Tie, kurie iki karantino sportavo, tie ir šiuo laikotarpiu yra aktyvūs, bet atsirado ir tokių vaikų, kurie mokykloje būdavo pasyvesni, o sportuodami per atstumą atsiskleidė. Tai atradimas ir džiaugsmas. Galvojau, kodėl. Gal mokykloje būdavo nedrąsu prie draugų, o dabar tik mokytojas ir sava aplinka“, – svarsto Išlaužo mokyklos pedagogas R.Meškauskas.

Kaip mokysimės rugsėjį?

„Aš visada organizuodavau tarpklasines, tarpmokyklines varžybas, todėl išgirdę, kad birželį bus galima grįžti į mokyklas, vaikai jau klausinėja, kada žaisime tinklinį. Visi pasiilgo žaidimų ir varžybų“, – pasakoja R.Meškauskas.

Vis dėlto komandinių žaidimų gali tekti laukti ne tik iki birželio, bet gerokai ilgiau. Viso pasaulio fizinio ugdymo pedagogai jau kalba apie rugsėjį, naujus reikalavimus ir kaip prie jų teks prisitaikyti.

Net jei karantino pabaigos sulauksime prieš prasidedant naujiems mokslo metams, tikėtina, kad saugumo reikalavimai išliks. Šiuo metu labiausiai keliami atstumo laikymosi, bendro inventoriaus naudojimo ir pamokų programos klausimai.

Ar pavyks didelėms miesto mokykloms sudaryti sąlygas, kad keliasdešimt vaikų, laikydamiesi reikiamo atstumo vienas nuo kito, galėtų sportuoti? Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje mokosi beveik tūkstantis moksleivių, o mokyklos stadione vienu metu kartais sportuoja net keturios klasės.

„Kažkaip turėsime išsitekti. Manau, išeitį galima rasti. Mums pasisekė, nes šalia mokyklos turime parkelį, kuriame galime rengti sparčiuosius žygius. Turbūt didesnį galvos skausmą išgyvens miesto centre esančios mokyklos.

Galbūt bus galima įsiprašyti į kitas vietas, pavyzdžiui, į futbolo mokyklą, lengvosios atletikos maniežą“, – svarsto progimnazijos pedagogė I.Malakauskienė.

Inventorius ir programa

Tikėtina, kad bendras inventorius – kamuoliai, kilimėliai, raketės ir kiti fiziniam ugdymui reikalingi įrankiai liks užrakinti sandėlyje arba bus griežtai paskirti konkretiems moksleiviams.

„Klausimas, ar mokykla bus pajėgi mus aprūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis ir ar pedagogas bus pajėgus po kiekvienos pamokos kiekvieną kamuolį ir kitą naudotą priemonę dezinfekuoti. Ar pajėgsime sužiūrėti, kad vienam vaikui duotas kamuolys neatsidurtų kito rankose. Pamokos bus kitokios, tačiau mokytojai yra kūrybiški, rasime žaidimų, kuriems nereikalingas kontaktas. Pavyzdžiui, tinklinį galima žaisti su paklodėmis: kai kamuolys neliečiamas rankomis, o mušinėjamas keliant paklodę už skirtingų kampų“, – pateikia pavyzdį I.Malakauskienė.

„Nacionalinė švietimo agentūra pradeda rengti rekomendacijas, kuriomis mokytojai turėtų vadovautis nuo rudens, taigi pagalbos mokytojams bus dar daugiau. Šiuo metu taip pat rengiamas Bendrojo ugdymo programų turinio atnaujinimas. Visi karantino ypatumai ir išmoktos pamokos pravers. Kontaktų vengimo rekomendacija priklauso nuo epidemiologinės situacijos Lietuvoje. Gali būti, kad reikės keisti treniravimo metodus, bet jeigu kažkas keisis, keisis visame pasaulyje“, – sako K.Tiesnesytė.

Pasaulyje būtinybė keisti pamokų programą matoma ne tik kaip iššūkis, bet ir kaip galimybė kurti naują požiūrį į fizinį ugdymą. Fizinis ugdymas – ne tik žaidimai, bet ir kasdien reikalingų individualių fizinių gebėjimų mokymasis ir tobulinimas: taisyklinga bėgimo technika, gebėjimas šokant nusileisti ant dviejų kojų, kūno koordinacija, kontrolė.

Svarbi fizinio ugdymo dalis – fizinis raštingumas. Fiziškai raštingas žmogus geba sąmoningai ir saugiai panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius. O kaip keisis fizinis ugdymas mokyklose, pamatysime jau rugsėjį.

Rekomendacijos

Nuotolinis mokymasis – tai naujovė ir nemažas iššūkis mokiniams. LTOK olimpinio švietimo direkcija parengė su nuotolinėmis fizinio ugdymo pamokomis susijusias rekomendacijas. Jose pateikiama patarimų ir nuorodų, kokios veiklos karantino metu rekomenduojamos, pasiūlymų, kaip įtraukti į fizines veiklas mokinius bei jų tėvus, kaip pasiskirstyti vaidmenimis ir pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos 60 min. rekomenduojamos kasdienės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos rodiklių.

Karantino laikotarpiu pasikeitė mokytojų, tėvų ir mokinių vaidmenys, dabar daugiau atsakomybės tenka tėvams. Jų pavyzdys ir fizinis aktyvumas su vaikais tapo kaip niekada svarbus. Daugiau informacijos ir rekomendacijas rasite: www.olimpinekarta.lt