Lengvaatletė V. Žūsinaitė: „Bėgimas mano kraujyje jau nuo mažens“

2018.01.19

„Būdama dešimtokė, bėgimo rungtyje užėmiau 4 vietą Lietuvoje. Tada pagalvojau – pasitreniruosiu mėnesį ir pasižiūrėsiu kaip pagerės rezultatai. Tas mėnuo tęsiasi jau beveik 13 metų“, – sako lengvaatletė Vaida Žūsinaitė, kuri dabar per metus nubėga apie 7 tūkst. km. Bėgimo entuziastų socialiniuose tinkluose mėgstama sportininkė atranda laiko ir kitam savo potraukiui – karybai.

Stropumas bei atkaklumas pravertė sportuojant

„Mokykloje mane labiausiai įsiminė kaip stropią mokinę. Sportuoti pradėjau vėlai, todėl mokyklos laikų pažįstami galvoja, kad dirbu kur nors banke ir net neįtaria, kad esu profesionali sportininkė“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisipažįsta V. Žūsinaitė.

Stropumas bei atkaklumas jai itin praverčia iki šiol. Atletė treniruojasi kone kasdien, o keturiskart per savaitę treniruotės vyksta dukart per dieną.

„Kai esu pasiekusi gerą formą, mano tvarkaraštis atrodo maždaug taip: pirmadienį 2 treniruotės – pirmoje nubėgu 18 km, antroje – 12 km; antradienį ryte – 10 distancijų po 1 km, vakare 1 distancija – 10 km; trečiadienio treniruotėse nubėgu apie 25 km, kitomis dienomis – po 30–35 km. O sekmadienį pagal nuotaiką – 10–12 km arba visai nieko“, – pasakoja sportininkė.

Anot jos, norint palaikyti tokį ritmą, labai svarbu atrasti tvarų balansą tarp poilsio, treniruočių ir teisingos mitybos. Jei kuris nors iš šių elementų stringa, tuojau pat ima prastėti ir rezultatai.

Sportą derina su karyba

V. Žūsinaitė šalies garbę gina ne tik sportinėse varžybose. Ji pasirengusi ginti šalį ir grėsmės akivaizdoje.

„Priklausiau šaulių sąjungai ir vienu metu galvojau, kad stosiu į Karo akademiją. Man patinka karyba. Tiesa, atsiradęs sportas šiuos reikalus nustūmė į antrą ir netgi trečią planą. Tačiau pastaruoju metu atsirado daugiau laiko ir aš perėjau bazinius karinius mokymus ir tapau kare savanore“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ sako olimpietė.

Atletės šeimoje buvo svarbios patriotinės vertybės – senelis partizanavo, seneliai tremti į Sibirą. „Visą tai žinojau ir meilė Lietuvai lydėjo mane nuo mažens. Galbūt dėl to ir pasirinkau veiklą, kurioje galiu bėgti už Lietuvą ir taip rodyti, kad esame laisva šalis. Tą sunku nusakyti, tačiau jaučiuosi labai gerai galėdama atstovauti savo tėvynei“, – teigia Rio de Žaneiro olimpietė.

Sportas konkuravo su mokslais

„Nuo pat vaikystės buvau vikri – aplenkdavau berniukus. Bėgimas mano kraujyje jau nuo mažens. Tačiau į profesionalų sportą atėjau tik 10-oje klasėje. Iki tol mokslai buvo pirmoje vietoje.

Visą laiką buvau sportiška: žaidžiau krepšinį mokyklos rinktinėje, dalyvavau „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“, slidinėjimo, kvadrato varžybose. Kur tik mokytojai užrašydavau, ten ir varžiausi“, – pasakoja sportininkė.

Siųsdama linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams V. Žūsinaitė sakė: „Skirkite laiko ne tik sportui, bet ir mokslams, nes tik protingas ir išsilavinęs žmogus gali tapti visapusiškai geru sportininku. Save reikia tobulinti visose srityse.

Siekdami sportinių tikslų, į priekį judėkite mažais žingsneliais, niekada nepasiduokite, suburkite jus palaikančių žmonių ratą. Ir visapusiškai tobulinkite save.“

Kokia batų spalva greičiausia?

Daugiau apie bėgimą V. Žūsinaitė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti kaip reikia taisyklingai bėgti, kaip sportininkei seksis susidoroti su moksleivių pateiktu iššūkiu bei kaip ji atsakys į mokinių klausimą „Kokia batų spalva greičiausia?“

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.